dailenybė

dailenýbė sf. (1) 1. dailumas; dailus daiktas: Baisi čia dailenýbė! (apie mergaitę) Slnt. Jis būtų ne tik labai gražus, bet pavirstų tikra dailenybe rš. 2. (neol.) dailės, meno dalykas, kūrinys: Skulptūros dailenybės rš.